ATLIKĖJAI

Pasvalio kultūros centro Ustukių skyriaus vidutinio amžiaus liaudiškų šokių grupė „Šėltinis“


1997 m. Ustukių kultūros namuose susibūrė vyresniųjų liaudiškų šokių grupė , vadovaujama Nidos Sakalauskienės. Pradžioje buvusi nedidelė, 4 šokėjų porų grupė, gana greitai išaugo iki rimto 8 porų šokių kolektyvo. 2002 m. kolektyvui buvo suteiktas vardas „Šėltinis“. Šokių kolektyvas bendradarbiauja su kitų rajono šokių kolektyvais. Užsimezgusi draugystė su Panevėžio rajono, Pakruojo, Šiaulių, Šakių, Raseinių, Šilutės, Biržų rajonų šokių kolektyvais. Dalyvauja tradiciniuose šokių renginiuose: Panevėžio apskrities tautinių šokių festivalyje „Velžio klumpė“, Panevėžio rajono suaugusiųjų tautinių šokių šventėje „Aguona“, liaudiškų šokių šventėje „Šokis – kaip vaivorykštė: kiekvienas jį mato savaip“ Smilgiuose. Graži šventė bendruomenei – tradiciškai Ustukiuose organizuojamas tarptautinis šokių festivalis „Iš vakar į šiandien“, suburiantis šokių mylėtojus iš visos Lietuvos bei svečius iš Latvijos Respublikos. Šokta ne tik savo malonumui ar žiūrovams: ne kartą kolektyvas dalyvavo įvairaus lygio konkursuose: 2012 m. dalyvavo respublikiniame vyresniųjų šokių kolektyvų konkursiniame sambūryje „Iš aplinkui“, 2013 m. respublikiniame konkurse „Pora už poros“. Nors kolektyvais prizininkais ir netapo, tačiau konkursuose komisijų įvertintas gana gerai, kaip sparčiai tobulėjantis, vis meistriškiau šokantis kolektyvas. 2014 m., įvertinus kolektyvo meninį lygį, veiklą ir rezultatus, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus įsakymu „Šėltiniui“ patvirtinta II kategorija. 2017 m. kolektyvas apdovanotas II laipsnio diplomu suaugusiųjų liaudiškų šokių grupių zoniniame konkurse „Pora už poros“, o iš to paties konkurso respublikinio turo parsivežtas III laipsnio diplomas. Per 22 gyvavimo metus pastatyta daugiau negu 50 šokių, didelė jų dalis tapo ne tik „Šėltinio“ vizitine kortele, bet ir garsino visą rajoną. Ne tik Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, pasaulinio lygio Lietuvių dainų ir šokių šventėse, bet ir užsienyje.


Ceraukstes folkoro ansamblis „Laukam pāri“


Ceraukstes folkoro ansamblis „Laukam pāri“ susikūrė 2005 metais ir kasmet dalyvauja įvairiuose tradiciniuose renginiuose: tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica 2006”, Mežotnės Pilskalnofestivaliuose, Europos kultūros paveldo dienose prie Ěņķi ąžuolo, šventėse Jūrmaloje, Turaidoje, Dobelėje,Stelpėje ir t. t.Kolektyvas populiarina Žiemgalos regiono folklorą ir papročius, dainuoja Bauskės krašto dainas. Ansamblispasipuošęs X-XII amžiaus viduramžių rūbais ir papuošalais, kai kurie iš jų kruopščiai pagaminti savorankomis.


LIAUDIŠKOS MUZIKOS kapela „Vieversa“


Prieš 45 metus Siesikuose susikūrė kaimo kapela. Nuo 1994 iki 2011 metų jos sudėtis beveik nesikeitė. Kapelai tuo metu vadovavo a. a. Arvydas Širka. Pasitelkiant vietovardžius, kolektyvui suteiktas miško, esančio šalia Siesikų, pavadinimas „Vieversa“. Kolektyvas koncertavo daugelyje rajono švenčių, respublikiniuose renginiuose.


Modernaus folkloro ansamblIS „Navija”


Ansamblį subūrė ir jam vadovauja Rūta Kudelkienė-Misevičė. Instrumentų gausa buvo nuo kanklių ir klarneto iki puodų ir standartinės ritmo grupės. Laiko tėkmė keičia netik žmones , bet ir jų atliekamą ir klausomą muziką. Šiandien kolektyvas vadovės aranžuotas ir interpretuojamas lietuvių liaudies dainas atlieka netik instrumentų, bet ir šiuolaikinių technologijų pagalba. Novatoriškumas užkoduotas ansamblio „Navija“ pavadinime – šiandien tai baltų kultūros ir klubinės muzikos sintezė. Kolektyvas koncertuoja ne tik Biržų rajone, kituose miestuose, bet ir užsienyje, tarpregioninių ir tarptautinių festivalių dalyvis.


folkroko muzikos grupė „žalvarinis“


ŽALVARINIS – žymiausia Lietuvos folk roko grupė iš Vilniaus. Aštrūs gitariniai rifai, roko pulsavimas, folkloras, jo interpretacijos ir šiuolaikinių muzikos stilių sintezė, visa tai – ŽALVARINIS. Lietuviškos dainų tradicijos, ugningumas ir šiuolaikinės ne tik roko, bet ir bliuzo bei world muzikos įtakos sukuria nepamirštamą, galingą sprogstamąjį muzikinį mišinį.2001 metais grupę įkūrė kompozitorius, prodiuseris, gitaristas ir vokalistas Robertas Semeniukas. Šiuo metu grupėje dalyvauja vokalistės – Sigita Jonynaitė, Viltė Ambrazaitytė, Robertas Semeniukas, koncertuose talkina sesijiniai muzikantai: boso gitaristas – Rytis Vasiliauskas ir būgnininkas – Sergej Makidon.Grupės energija ir rokenrolinis, bliuzinis groove‘as įsuka, išjudina visus. Todėl nenuostabu, kad grupė pasirodo įvairiuose roko muzikos festivaliuose ne tik Lietuvoje, Latvijoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Kinijoje.ŽALVARINIS nevengia eksperimentuoti, bendradarbiauti su garsiausiais roko, džiazo, folko profesionalais, geriausiais Lietuvos atlikėjais, o 2014 metais grupė sudrebino net Pasaulio Lietuvių Dainų šventę, kai savo dainas atliko kartu su jungtiniu Dainų šventės dalyvių choru.Per dvidešimt gyvavimo metų įrašyta dešimt muzikos albumų, grota beveik visuose Lietuvos miestuose, dalyvauta koncertuose „Baltijos keliui“ atminti, Nepriklausomybės dienos minėjimuose Lietuvoje ir užsienyje. Grupės muzika skamba filmų garso takeliuose, radijo stotyse, televizijoje, taip pat yra įtraukta į abiturientų muzikos egzamino klausimyną.


Pasvalio KC Raubonių skyriaus folkloro ansamblis „Tatula“


Kolektyvas susibūrė 2000 metais. Baigiantis 1999 metams į repeticijas pradėjo rinktis vyresnieji Raubonių kaimo gyventojai. 2000 m. atvelykiui ansamblis parengė pirmąją programą. Pradžioje ansamblio veikloje dalyvavo 12 narių. Vėliau prisijungė dar keletas. Dabar ansamblyje 16 narių. Ansamblis dalyvavo daugelyje renginių ne tik mūsų, bet ir kaimyniniuose Biržų, Pakruojo, Kupiškio, Joniškio, Panevėžio rajonuose. Ansamblis nuo 2003 m. dalyvavo visose Lietuvos dainų šventėse. 2018 metais ansamblis pirmą kartą koncertavo užsienyje, Lenkijoje. Dalyvavo XIII tarptautiniame folkloro festivalyje „Dainuoju Lietuvai“, Punske. 2009 metais ansambliečiai pasipuošė naujais tautiniais rūbais. 2010 metais ansamblis pasivadino per kaimą tekančios Tatulos vardu.„Tatulos“ repertuare – Aukštaitijos regiono liaudies dainos, šokiai, žaidimai bei rateliai, instrumentinė muzika, kalendorinių švenčių, darbo papročiai. Ansamblis savo programas paįvairina tarmiškai pasakojamomis pasakomis, sakmėmis, anekdotais, patarlėmis. Ansamblis yra parengęs per dešimt teminių programų, jų tarpe „Subatos vakarėlį“, „Žiemos vakarojimas“, „Rovėm, nurovėm linelius“, „Nupynėm varduvių vainiką“, „Dainuoju dainą, raminu širdį“, „Rugių kūlimo patalkis“, „Sulaukiam linksma pavasarėle“ „Susirinkam vakarot“, „Aprils“, „Vienužio dainos – širdies patieka“ ir kitos.Ansambliui suteikta mėgėjų meno kolektyvo II kategorija.


Vaškų skyriaus suaugusių folkloro ansamblis „Kor’s“


Vaškų skyriaus suaugusių folkloro ansamblis „Kor’s“ į savo gretas sukvietė dalyvius nuo keturiasdešimt penkių iki aštuoniasdešimties metų amžiaus. Ansamblis turi paruošęs keletą folklorinių programų, bei dainuoja romansus. Koncertuota mūsų rajone ir daugelyje Lietuvos miestelių. Dalyvavo šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos…“ Vilniuje.


Sauliaus Petreikio trio


Saulius Petreikis – vienas ekspresyviausių Lietuvos kūrėjų, kurio koncertuose stebina gebėjimas sutalpinti gaivališką pirmapradiškumą ir sielos kūrybą. Atlikėjo daugiapusiškumas atsiskleidžia per skirtingus instrumentus ir nuolatinį ieškojimą tiek gyvybingame dienos aktyvume, tiek mistiškos tamsos apmąstyme. Šiame permainų kelyje susipina verksmingas dudukas, dvasinga bansuri fleita, įdomioji kinų hulusi fleita, nuoširdusis lamzdelis ar šokius nešančios airiškos fleitos. Visi atlikėjo išieškoti instrumentai – tai tik didingo medžio šakos, kurio šaknys tvirtai siejasi su viso pasaulio tautomis, todėl muzika skleidžia vienybę. Kartais tai eksperimentas, o kartais tvari struktūra, nes atlikėjas kuria nuo archajiško folko iki modernios World muzikos ir netgi su ekspresyvaus džiazo elementais. Atlikėjo koncertas – tai visad kelionė aukštyn mitinio pasaulio medžio šakomis, kurios gidas Saulius Petreikis – nuoširdus, ekspresyvus ir visad nenuspėjamas.